„Aš – lygumų ir dzūkų miško vaikas...“

Gruodžio 28 dieną varėniškiui literatui ir vertėjui Domui Terteliui  būtų sukakę 85-eri metai Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Aš – lygumų ir dzūkų miško vaikas...“, skirta Domo Tertelio 85-osioms gimimo metinėms paminėti.

Tu daugiau nelauksi. Aš nebeateisiu.
Nebelsiu tyliai į tavas duris.
Pasipuoš gegužis žiedlapiais baltaisiais.
Virpuliuos mėlynėj pilkas vyturys.
                                                          (D. Tertelis)

Domas Tertelis gimė 1929 m. gruodžio 28 d. Šklėrių kaime, Varėnos rajone. 1940 m. baigęs Šklėrių pradinę mokyklą, trejus metus dirbo tėvų žemę, o 1943-aisias įstojo į Marcinkonių progimnaziją, baigęs ją - į Druskininkų gimnaziją (iškart į III  klasę), kurią baigė  1949 m. Tais pačiais metais D. Tertelis įstojo į Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą. „Buvo kuklus, mažakalbis, drabužiai tvarkingi, bet panešioti, pakaklėj tautinė raštuota juostelė. ... Daugelis Domo artimiau nepažįstančių laikė jį keistu, savotišku...“  tokį D. Tertelį prisimena jo kurso draugė , rašytoja Marija Macijauskienė (Vienišius Domas Tertelis // Nemunas.- 2013, bal. 11, p. 12). Tame pačiame straipsnyje ji rašo : „Turėjome nuostabių dėstytojų, kurių mums galėtų pavydėti ir dabartinė karta. Profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkų kalbininkas profesorius Juozas Balčikonis, profesorius Kostas Korsakas, Vanda Zaborskaitė, Zigmas Zinkevičius, Jurgis Lebedys...“ M. Macijauskienė prisimena, kad D. Tertelis, studijuodamas universitete,  sportavo, dainavo akademiniame universiteto chore, aktyviai dalyvavo lietuvių literatūros veikloje, buvo tautosakos Vilnijos krašte rinkimo ir dialektologinių ekspedicijų narys.
Universitetą baigė 1954 m. ir iki 1956 m. dirbo Šiaulių raj. Gruzdžių vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju.  Išėjęs iš Gruzdžių mokyklos, iki 1969-ųjų dirbo Varėnos vakarinėje mokykloje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei vokiečių kalbą. Vėliau, po Varėnos vakarinės mokyklos, jis dirbo Šalčininkų raj. Kalesninkų vidurinėje mokykloje.
Tuo pat metu D. Tertelis rašė eilėraščius, vertė, bendradarbiavo spaudoje. Pirmąjį sykį jo eilėraščius išspausdino „Tarybinis studentas“, besimokant universitete, 4 kurse, 1953 m. – „Jaunimo gretos“. D. Tertelio eilėraščiai daugiausia buvo publikuojami Varėnos rajono spaudoje, vienas kitas – „Tarybinio mokytojo“ laikraštyje, „Švyturio“, „Jaunimo gretų“, „Kultūros barų“ žurnalų puslapiuose.
„Jo tekstai, ypač lytika, palytėti tragiško tautos ir jo paties likimo. Čia – daugelis gyvenimiškų, asmeniškų ir laiko segmentų. Per visus juos perbėga gimtinės, jūros, miško ilgesys ir nuolat užkoduotai ar tiesiogiai skamba: vienų vienas, vienų vienas, vienišas!“ (M. Macijauskienė). Gimtoji Dzūkija visad buvo D. Tertelio širdyje, jo kasdienybėje. Tai atsispindi ir kūryboje. Eilėraštyje „Skrydis“ su meile jis prisižįsta: „Aš lygumų ir dzūkų miško vaikas“. Gimtinei skirti  eilėraščiai  „Šklėriai“, „Gamtos dvasia“, „Daina Motinos atminimui“, „Vieniša pirkia“ ir kt. Savo eilėraščius jis  skyrė Salomėjai Nėriai („Daina – nemirtingumas“), Juliui Janoniui („Juliui Janoniui, “, Kristijonui Donelaičiui („Didžiajam būrų dainiui“ ), M.K. Čiurlioniui („Svajonių sparnais“).
Periodinėje spaudoje buvo spausdinami ir D. Tertelio straipsniai. Tai: „Margionys“ (Raudonoji vėliava, 1973, liepos 30), kuriame  nemažai istorinių faktų apie Margionių kaimą, rašinys „Šito užmiršti negalima“(Raudonoji vėliava, 1965, rugs. 30) apie kaimynus, išvežtus į Štuthofą, vėliau į Mauthauzeno ir Austrijos koncentracijos stovyklas, recenzija „Šeštoji dovana skaitytojams“(Raudonoji vėliava, 1974, kovo 23) poeto Broniaus Mackevičiaus knygai „Grįžtančios gervės“ ir kt.
Domas Tertelis iš rusų kalbos išvertė knygas vaikams: Jurijaus Dmitrijevo „Kas miške gyvena ir kas auga“ (1976), Piterio Džoiso „Tikis“ (1978) ir Andrejaus Blinovo „Šaltkalviukas“ (1983). Iš lenkų kalbos jis išvertė Z. Topelijaus „Mažojo Lasios kelionę“ (1971) ir A. Dugineco „Dvylikos metų generolą“ (1973).
Galbūt Domas Tertelis svajojo išleisti savo knygą, eilėraščių rinkinį, bet dėl įvairių aplinkybių jos išleisti nepavyko. Todėl su D. Tertelio kūryba tenka susipažinti vartant rajoninę spaudą. Sudarant D. Tertelio publikuotų darbų bibliografiją, buvo peržvelgta Varėnos viešosios bibliotekos kraštotyros kartoteka, Spaudos metraščiai, vartyti rajoniniai laikraščiai.
Parodoje – Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės (šių eilučių autorės) Laimutės Cibulskienės sudaryta D. Tertelio publikuotų darbų bibliografija, rašytojos Marijos Macijauskienės straipsnis „Vienišius Domas Tertelis“, Stasio Markevičiaus straipsnis „Liko atminimas ir eilėraščiai“ (Merkio kraštas, 1992, bal. 11),  D. Tertelio eilėraščiai ir straipsniai iš periodikos. Jo išverstų knygų Varėnos viešosios bibliotekos fonduose, deja, nėra.

Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė