Varėnos krašto literatai - sukaktuvininkai

Varėnos viešosios bibliotekos skaitykloje spalio 17 - lapkričio 20 d. veikė spaudinių paroda skirta trims literatams - Justinui Jaksebagai, Jonui Staliulioniui ir Petrui Miliūnui. Joje eksponuojama sukaktuvininkų knygos, straipsniai apie jų gyvenimą bei kūrybą, bibliografijos. Parodą parengė bibliografė Laimutė Cibulskienė.

Justinui Jaksebagai – 80.
Gimė 1933 m. rugsėjo 17 d. Tribučių kaime, Ignalinos rajone. Baigęs Ignalinos vidurinę mokyklą, trejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Mokėsi Vilniaus universitete Teisės fakultete. Būdamas trečiame kurse, jis pradėjo dirbti Eišiškėse teisėju. Padirbęs 10 metų Eišiškėse ir Šalčininkuose, 1965 m. neakivaizdiniu būdu baigęs VU Teisės fakultetą J. Jaksebaga, jau vedęs ir susilaukęs dviejų sūnų, buvo perkeltas į Biržus. 1986 m. atsidūrė Varėnoje, krašte, kuriam nuo seno jautė dideles simpatijas. 1998 m. J. Jaksebaga ryžosi atsisveikinti su teisėjo mantija. Pirmieji kūrybos daigai prasikalė dar mokyklos suole, tačiau tuomet jiems suvešėti nebuvo lemta. Prie poezijos J. Jaksebaga sugrįžo jau brandžiame amžiuje. 1998 m. išleido poezijos knygą „Kaimo teisėjo eilės“. Pavadinimas byloja kaimišką autoriaus prigimtį ir gimtinės ilgesį. Įkvėpimo savo poezijai kūrėjas ieško gamtoje. Jo lyrikos žmogus analizuoja savo išgyvenimus, mąsto apie egzistencijos prasmę, kalbasi su įnoringu likimu.
Poeto eilių galima rasti ir keliuose almanachuose, kituose Dzūkijos literatų ir periodiniuose leidiniuose.
Jis yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys, o taip pat priklauso Alytaus apskrities literatų klubui „Tėkmė“ ir Varėnos rajono literatų klubui „Jievaras“.
2008 m. išleista antroji eilėraščių rinktinė "Išsakyta".

Petrui Miliūnui – 70
Gimė 1943 m. sausio 5 d. Marijampolėje. 1949 m. pradėjo mokytis ir 1960 m. baigė Kapsuko (Marijampolės) antrą vidurinę mokyklą. Pirmąjį eilėraštį parašė šeštoje klasėje. Studijavo Kauno Politechnikos institute, kurį baigė 1967 m., įgydamas inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją. 1968 m. pradėjo dirbti Jonavos azotinių trąšų gamykloje (dabar Achema). 1974 m. kovo 4 d. buvo paskirtas Varėnos pūkų-plunksnų gaminių fabriko Statybos direkcijos direktoriumi ir atvažiavo į Varėną, kurioje gyvena ir dabar. 1976 m. buvo paskirtas šio fabriko direktoriumi. Vėliau dirbo vyr. mechaniku  Gelžbetonio konstrukcijų ir Matuizų statybinių medžiagų gamyklose, vyr. inžinieriumi Varėnos maisto pramonės kombinate, autotransporto įmonėje „Lietžemūktechnika“, direktoriaus pavaduotoju gamybai įmonėje „Kriogenas“, kurioj, sutrikus sveikatai, buvo medikų pripažintas nedarbingu ir 1998 m. baigė savo darbinę karjerą.                            
Baigęs dirbti, aktyviai užsiėmė kūryba ir 2002 m. išleido pirmąją poezijos knygelę „Ta kryžių šalis – Lietuva“, 2003 m. išleista antra knygelė „Laikmečio gausme“, 2004 m. – „Sudraskyti lapai“, 2005 m. – „Kelias į savą takelį“, „Tarp žemės ir dangaus“. 2006 m. išleista eilėraščių knygelė vaikams „Pasaulio pažinimas“, o 2007 m. - poezijos rinktinė „Prie amžinybės slenksčio“, 2008 m. išleista P. Miliūno prisiminimų knyga „Gyvenimo pikai ir duobės", 2009 m. – poezijos knyga „Už suvokimo ribos", 2010 m. – poezijos knyga „Kaip pažvelgsi“, 2011 eilėraščių knygos „Ne vien duona sotus“, „Apšarmoję godos“, 2012 m. -„Kakta sienos nepramuši“, „Sielos randai“ (2013).
Be to Petro Miliūno eilėraščius spausdina „Alytaus naujienos“, rajono laikraštis „Giružis“. Jo eilėraščiai buvo skaitomi per Lietuvos radiją. Jis yra Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ ir Varėnos literatų klubo „Jievaras“ narys.

Jonui Staliulioniui – 70
Gimė 1943 m. sausio 15 d. Nemaitonių kaime, Kaišiadorių rajone. Lankė Vaitkūnų pradinę, vėliau Užuguosčio septynmetę mokyklą. Į Stakliškių vidurinės mokyklos aštuntą klasę atėjo 1959 m. Tais metais parašė savo pirmąjį eilėraštį „Padūkus vėtra šiaušia stogą“.
Gavęs brandos atestatą, 1963 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universitete lituanistiką. Tais pačiais metais buvo paimtas į tarnybą sovietinėje armijoje. 1966 metais vėl tapo studentu. 1969 metais perėjo mokytis į neakivaizdinį skyrių ir įsidarbino Karapolio aštuonmetėje mokykloje (Trakų r.) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 
1975 metais persikėlė į Varėnos rajoną. Panočių vidurinėje mokykloje dirbo karinio parengimo vadovu ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Po metų atvažiavo į Varėną, profesinėje technikos mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 
1979 metais birželio mėnesį įsidarbino „Raudonojoje vėliavoje“ atsakingu sekretoriumi, vėliau – laiškų ir masinio darbo skyriaus vedėju. Atgimimo laikais, keičiantis laikraščio profiliui, liko „Merkio krašto“ korespondentu. 1995 metais buvo atleistas, tų pačių metų rudenį pradėjo dirbti Varėnos sporto mokyklos stalo teniso treneriu. 2005 metais išėjo į pensiją. 
Eilėraščius su pertraukomis rašė visą gyvenimą. Savo kūrybą skelbė Varėnos ir Kaišiadorių, Alytaus apskrities laikraščiuose, „Lietuvos aide“, almanachuose „Merkio lieptai“, „Tėkmė“, „Gija“. Pastaruoju metu suviliojo eseistika, kurią spausdina „Lietuvos aidas“, „Gimtinė“, „Giružis“, „Merkio kraštas“. 2005 metais išleido savo pirmąją eilėraščių knygą „Tai mano kaimas – Nemaitonys“.
2008 m. išleisti J.Staliulionio eseistiniai pasakojimai „Žibalinės lempos vaikai", - 2013 m. - „Vasara su saulės užtemimu“.